Informacijos vartai, kuriuos mes patys atidarome
Kiekvieną rytą atidarydami mėgstamą naujienų portalą, manome, kad gauname objektyvų pasaulio vaizdą. Bet tai – iliuzija, kurią patys sau kuriame. Naujienų portalai nėra neutralūs informacijos perdavėjai. Jie yra verslas, turintis savo interesus, reklamuotojus, politinius simpatikus ir, svarbiausia, algoritmus, kurie žino apie jus daugiau nei jūsų artimiausi draugai.
Problema ne ta, kad redakcijos meluoja. Problema subtilesnė ir todėl pavojingesnė – jos pasirenka, ką pasakyti ir kaip tai pasakyti.
Algoritmas nėra neutralus – jis yra politinis
Daugelis skaitytojų vis dar galvoja, kad algoritmas – tai kažkoks bešalis matematinis mechanizmas. Tiesą sakant, algoritmas yra žmonių priimtų sprendimų rinkinys. Kas nusprendžia, kokia naujiena „svarbi”? Žmonės. Kokia antraštė „patraukli”? Žmonės. Koks turinys generuoja daugiau paspaudimų ir todėl rodomas aukščiau? Vėlgi – žmonių sukurta sistema, optimizuota pagal žmonių norus.
Ir čia prasideda tikroji manipuliacija. Algoritmai mokosi iš mūsų elgesio ir pradeda mums rodyti tai, kas mus suerzina, išgąsdina arba supykdo – nes būtent tokios emocijos generuoja paspaudimus. Neutrali, subalansuota naujiena apie ekonomikos augimą gauna mažiau dėmesio nei skandalingas politiko pasisakymas. Portalai tai žino. Ir naudoja.
Redakcinis pasirinkimas: kas lieka už kadro
Redakcinis pasirinkimas – tai ne tik tai, ką skelbi, bet ir tai, ko neskelbi. Lietuviški naujienų portalai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Vienas įvykis gali gauti dešimtis straipsnių, kitas – visiškai ignoruojamas. Kodėl? Kartais dėl reklamuotojų interesų, kartais dėl politinių simpatijų, kartais tiesiog todėl, kad tema „neperka”.
Ypač akivaizdu tai per rinkimų kampanijas. Stebėkite, kuriam kandidatui skiriama daugiau erdvės, kaip formuluojamos antraštės – ar jos neutralios, ar jau pačiu tonu formuoja nuomonę. „Kandidatas X pažadėjo” skamba kitaip nei „Kandidatas X vėl žada”. Abu sakiniai gali aprašyti tą patį įvykį.
Skaitytojas kaip produktas, ne kaip auditorija
Tai, ko daugelis nenori pripažinti: nemokamas turinys nėra nemokamas. Jūs mokate savo dėmesiu, savo duomenimis ir savo nuomone. Portalai parduoda reklamuotojams ne straipsnius – jie parduoda jus. Jūsų demografiją, jūsų interesus, jūsų politines pažiūras, kurias puikiai atskleidžia tai, ką skaitote.
Šiame kontekste „skaitytojų manipuliavimas” skamba kaip sąmokslo teorija, bet iš tikrųjų tai tiesiog verslo modelis. Niekas čia nesėdi tamsiame kambaryje ir nesuka planų, kaip apgauti visuomenę. Tiesiog sistema yra sukurta taip, kad jūsų dėmesys būtų išlaikomas kuo ilgiau, bet kokia kaina.
Ką su tuo daryti – ir kodėl niekas to nedaro
Teoriškai sprendimas paprastas: skaityti kelis skirtingus šaltinius, tikrinti faktus, ugdyti medijų raštingumą. Praktiškai – niekas to nedarys sistemingai, nes tai reikalauja laiko ir pastangų, o mūsų smegenys yra tingios. Mes einame lengviausiu keliu ir pasirenkame tuos šaltinius, kurie patvirtina tai, ką jau manome.
Naujienų portalai tai žino geriau nei bet kas. Ir kol mes mokame dėmesiu, jie turės motyvaciją tą dėmesį išlaikyti – ne šviesdami, o erzindami, gąsdindami, poliarizuodami. Klausti, ar naujienų portalai formuoja visuomenės nuomonę, šiandien yra tas pats, kas klausti, ar vanduo šlapias. Svarbesnis klausimas – ar mes kada nors nuspręsime tai keisti, ar tiesiog toliau spaudysime „refresh”.
