Žinios, kurias matai, nėra atsitiktinės
Pagalvok apie tai, kaip prasideda tavo rytas. Tikriausiai atsidarai telefoną, perskaitai kelias antraštes ir jau turi nuomonę apie tai, kas vyksta pasaulyje. Bet ar kada susimąstei, kas nusprendė, kad būtent tos žinios turi pasiekti tave? Spoileris: tai tikrai ne atsitiktinumas.
Naujienų portalai šiandien veikia kaip milžiniški nuomonių formuotojai, ir tai vyksta daug subtiliau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja. Čia susipina du galingi mechanizmai — algoritmai ir žmogiška redakcija — ir abu jie turi vieną tikslą: laikyti tave prie ekrano kuo ilgiau.
Algoritmas žino tave geriau nei tu pats
Platformos kaip „Google News” ar socialiniai tinklai, per kuriuos dauguma žmonių pasiekia naujienas, naudoja algoritmus, kurie stebi kiekvieną tavo judesį. Ką spaudinėji, kiek laiko praleidai prie straipsnio, ką ignoruoji — visa tai kaupiama ir naudojama kuriant tavo asmeninį informacijos burbulą.
Problema ta, kad algoritmai optimizuoti ne tiesai ar svarbai, o įsitraukimui. O žmonės įsitraukia labiausiai tada, kai jaučia pyktį, baimę arba pasipiktinimą. Todėl nenuostabu, kad tavo naujienų srautas pilnas provokuojančių antraščių — sistema tiesiog duoda tau tai, kas tave „užkabina”.
Redakcija: žmogiška ranka algoritmų pasaulyje
Bet algoritmai — tik pusė istorijos. Redaktoriai sprendžia, kokia istorija apskritai patenka į portalą, kokia antraštė ją lydės ir kur ji bus patalpinta puslapyje. Ir čia prasideda tikrai įdomūs dalykai.
Ta pati žinia gali būti pateikta visiškai skirtingai priklausomai nuo to, kokią auditoriją nori pasiekti portalas. „Ekonomika auga” ir „Infliacija smukdo perkamąją galią” — abu teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu, bet sukuria visiškai priešingas emocijas. Redaktoriai tai žino. Ir naudoja.
Be to, portalai turi savo politines simpatijas, reklamuotojų interesus ir auditorijos lūkesčius, kuriems reikia pataikauti. Visa tai formuoja, kokios istorijos iš viso bus pasakojamos ir kaip.
Skaitytojų manipuliavimas: subtilu, bet efektyvu
Vienas iš galingiausių įrankių — antraštės. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių perskaito tik antraštę ir ja remdamiesi formuoja nuomonę. Portalai tai žino puikiai. Todėl antraštė gali būti techniškai teisinga, bet visiškai klaidinanti konteksto atžvilgiu.
Dar vienas triukas — selektyvus faktų parinkimas. Niekas nebūtinai meluoja, tiesiog pasirenkami tie faktai, kurie patvirtina norimą naratyvą, o nepatogūs faktai tyliai paliekami nuošalyje. Tai vadinama „cherry picking” ir tai vyksta kiekviename portale — nesvarbu, koks jo politinis atspalvis.
Nuotraukų parinkimas, straipsnio ilgis, ekspertų citatos — viskas yra įrankis. Ir viskas yra pasirinkimas.
Ką su tuo daryti? Arba: kaip netapti informacijos avimi
Geriausia žinia ta, kad žinodamas apie šiuos mechanizmus, jau esi žingsniu priekyje. Keletas dalykų, kurie tikrai padeda: skaityti naujienas iš skirtingų šaltinių — ne tik tų, kurie patvirtina tai, kuo jau tiki. Ieškoti pirminių šaltinių, o ne tik interpretacijų. Sustoti prieš dalinant kažką, kas sukėlė stiprią emocinę reakciją — būtent tada verta pasitikrinti faktus.
Naujienų portalai nėra blogieji šio filmo veikėjai — daugelis jų dirba sąžiningai ir stengiasi informuoti visuomenę. Bet jie veikia sistemoje, kuri skatina sensacijas, o ne gilumą. Ir kol mes, skaitytojai, spaudinėjame ant provokuojančių antraščių, sistema neturės jokios priežasties keistis. Galia, kaip visada, yra mūsų rankose — tereikia ja naudotis sąmoningai.
