Žinios, kurias matai, nėra atsitiktinės
Kiekvieną rytą atidarai naujienų portalą ir matai tai, ką „reikia” matyti. Skamba paranojiška? Visai ne. Tai tiesiog verslas, kuris veikia pagal labai konkrečias taisykles – ir tos taisyklės retai kada sutampa su tavo interesais.
Naujienų portalai šiandien nėra tik informacijos šaltiniai. Jie yra dėmesio ekonomikos žaidėjai, kurių pagrindinis produktas – tu pats. Tavo laikas, tavo emocijos, tavo klikų istorija.
Algoritmas žino geriau nei tu pats
Štai kaip tai veikia praktiškai: paspaudei vieną sensacingą antraštę apie politinį skandalą. Algoritmas tai užfiksavo. Rytoj pamatysi tris panašias istorijas. Poryt – penkias. Po savaitės tavo naujienų srautas atrodys kaip vieno žanro filmas, tik skirtingais aktoriais.
Tai vadinama filtro burbulu, ir jis formuojasi ne per mėnesius – per dienas. Portalai naudoja elgsenos duomenis, kad numatytų, kas tave išlaikys puslapyje ilgiau. Ilgesnis buvimas puslapyje = daugiau reklamos parodymų = daugiau pinigų. Tavo informuotumas čia yra antraeilis dalykas.
Redakcinis pasirinkimas – ne tik apie žurnalistiką
Bet algoritmai – tik pusė istorijos. Kita pusė yra žmonės, kurie sprendžia, ką apskritai įtraukti į turinį.
Redakcinis pasirinkimas visada buvo subjektyvus – tai normalu. Problema kyla tada, kai tas pasirinkimas pradeda tarnauti ne skaitytojui, o reklamdaviui, politiniam partneriui arba savininko interesams. Lietuvos naujienų erdvėje tai nėra teorija – tai reguliariai pastebima praktika, kai tam tikros temos „atsiranda” arba „išnyksta” priklausomai nuo to, kas finansuoja portalą.
Antraštės formuluojamos taip, kad sukeltų reakciją – ne supratimą. „Valdžia vėl apvogė žmones” parduodama geriau nei „Biudžeto perskirstymo mechanizmas sukėlė diskusiją”. Ir abu sakiniai gali aprašyti tą patį įvykį.
Emocija kaip įrankis
Tyrimai rodo, kad turinys, sukeliantis pyktį ar baimę, plinta tris kartus greičiau nei neutralus. Portalai tai žino. Todėl krizės, konfliktai ir skandalai visada bus viršuje – ne todėl, kad tai svarbiausia, kas vyksta pasaulyje, bet todėl, kad tai geriausiai konvertuoja.
Skaitytojo manipuliavimas čia nėra kažkoks sąmokslas. Tai tiesiog optimizuota sistema, kuri atsiliepia į žmogiškus psichologinius mechanizmus. Mes evoliuciškai esame užprogramuoti reaguoti į grėsmę. Portalai tą grėsmę gamina konvejeriu.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo atsakomybė
Čia nėra lengvo atsakymo tipo „tiesiog skaityk patikimus šaltinius”. Patikimumas šiandien yra reliatyvus, o medijų raštingumas reikalauja aktyvių pastangų, ne pasyvaus vartojimo.
Keletas konkrečių dalykų, kurie iš tikrųjų veikia: skaityk kelių skirtingų politinių orientacijų portalus apie tą patį įvykį. Pastebėk, ko nėra parašyta – ne tik tai, kas parašyta. Klausk savęs, kokią emociją antraštė bando sukelti dar prieš perskaitydamas tekstą. Ir galbūt svarbiausia – mokėk už žurnalistiką, kurią vertini. Nemokamas turinys visada turi kitą kainą.
Naujienų portalai formuoja ne tik tai, ką galvoji apie politiką ar ekonomiką. Jie formuoja tai, ką laikai normalu, svarbiu, pavojingu. Tai yra milžiniškas įtakos svertas – ir kol kas jis dažniau naudojamas prieš skaitytoją, nei jo labui. Žinoti tai nekeičia sistemos, bet keičia tai, kaip tu joje judini.
