Tai, ko dauguma skaitytojų nepastebi
Kiekvieną rytą atidarydami mėgstamą naujienų portalą, manome, kad matome tai, kas vyksta pasaulyje. Iš tikrųjų matome tai, ką kažkas nusprendė, kad turėtume matyti. Skirtumas yra esminis, tačiau retai apie jį susimąstome.
Naujienų portalai šiandien veikia dviem lygiais vienu metu: redakciniame ir algoritminiame. Redaktoriai sprendžia, kokios istorijos apskritai patenka į portalą, o algoritmai – ką konkrečiai tu pamatysi. Abu šie filtrai veikia tyliai, ir abu turi savo interesų.
Algoritmai nėra neutralūs
Dažnai manoma, kad algoritmas – tai kažkas objektyvaus, matematinio. Bet algoritmas yra tik įrankis, sukurtas žmonių su konkrečiais tikslais. Dauguma naujienų portalų algoritmų optimizuoti vienam dalyku – kiek laiko skaitytojas praleis puslapyje. Tai reiškia, kad sistema automatiškai skatina turinį, kuris sukelia stiprias emocijas: pyktį, baimę, pasipiktinimą.
Tyrimas, kurį 2021 metais atliko „Mozilla Foundation”, parodė, kad „YouTube” rekomendacijų sistema nuolat stumia vartotojus link radikalesnio turinio – ne dėl ideologinių priežasčių, o tiesiog todėl, kad toks turinys laiko žmones ekrane ilgiau. Tas pats principas veikia ir naujienų portaluose.
Redakciniai sprendimai – ne tik apie tiesą
Redakcinis sprendimas – tai ne tik klausimas „ar tai tiesa?”, bet ir „ar tai mums naudinga?”. Portalai turi savininkus, reklamuotojus, politinius simpatizuotojus. Visi šie veiksniai, net ir netiesiogiai, veikia tai, kokios istorijos gauna didelį antraštę, o kokios – mažą nuorodą puslapio apačioje.
Pavyzdžiui, jei portalo pagrindinis reklamuotojas yra stambus nekilnojamojo turto vystytojas, tikėtina, kad kritiniai straipsniai apie būsto rinką bus rašomi atsargiau. Tai ne sąmokslo teorija – tai paprastas interesų konfliktas, egzistuojantis bet kuriame versle.
Be to, yra vadinamasis „framing” efektas – kaip istorija yra pateikiama. Ta pati statistika apie nusikalstamumą gali būti pateikta kaip „nusikaltimai sumažėjo 5%” arba kaip „kas dešimtas žmogus tapo auka”. Abi versijos gali būti techniškai teisingos, tačiau sukuria visiškai skirtingą įspūdį.
Skaitytojų manipuliavimas: subtilus ir efektyvus
Manipuliavimas naujienose retai atrodo kaip akivaizdus melas. Dažniausiai tai yra selektyvus faktų pasirinkimas, emociškai įkrautos kalbos vartojimas, šaltinių parinkimas pagal tai, kokią išvadą norima patvirtinti. Žmogaus smegenys yra linkusios tikėti tuo, ką skaito, ypač jei tai atitinka jau turimus įsitikinimus – tai vadinamas patvirtinimo šališkumas.
Portalai tai žino ir naudoja. Jei žinai, kad tavo auditorija yra konservatyvi, rašai apie imigraciją vienaip. Jei liberali – kitaip. Tai ne žurnalistika, tai auditorijos valdymas.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai svarbu dabar
Nėra jokio magiškai objektyvaus naujienų šaltinio, kurį radus galima atsipalaiduoti. Sprendimas yra skaityti kelis skirtingus portalus, stebėti, kaip ta pati tema pateikiama skirtingai, ir išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvias antraštes. Tai reikalauja pastangų, bet alternatyva – leisti kažkam kitam formuoti tavo pasaulėvaizdį – yra blogesnė.
Informacinis raštingumas šiandien yra toks pat svarbus kaip gebėjimas skaityti. Naujienų portalai nėra blogi savaime – jie atlieka svarbią funkciją. Tačiau jie yra verslas su interesais, ir tai reikia turėti galvoje kiekvieną kartą, kai spaudžiame ant antraštės.
