Kodėl pranešimai spaudai vis dar svarbūs skaitmeniniame amžiuje
Žinot, daugelis manęs klausia – ar pranešimai spaudai dar aktualūs, kai turime Instagram, Facebook ir visas kitas socialines platformas? Atsakymas paprastas: taip, ir dar kaip! Tik dabar jie veikia šiek tiek kitaip nei prieš dešimtmetį.
Pranešimas spaudai – tai ne tik tekstas, kurį išsiunti žurnalistams. Tai jūsų verslo ar organizacijos balsas, kuris gali pasiekti platesnę auditoriją, nei bet kuri socialinė medija. Kai jūsų pranešimą paima rimtas žiniasklaidos kanalas, tai automatiškai suteikia jums patikimumą. Žmonės vis dar labiau pasitiki naujienų portalais nei įmonių Facebook paskyrų įrašais.
Be to, gerai parašytas pranešimas spaudai gali tapti SEO auksu. Kai jūsų pranešimą publikuoja keletas naujienų portalų su nuorodomis į jūsų svetainę, tai Google algoritmai pradeda žiūrėti į jus visai kitomis akimis. O tai reiškia geresnę poziciją paieškos rezultatuose.
Kas iš tiesų domina žurnalistus (ir ko jie nekenčia)
Dirbau su žurnalistais daugiau nei dešimtmetį, ir patikėkit – jie gauna šimtus pranešimų spaudai per savaitę. Dauguma jų keliauja tiesiai į šiukšlinę. Kodėl? Nes yra nuobodūs, nerelevantūs arba tiesiog blogai parašyti.
Žurnalistai ieško istorijų, ne reklaminių tekstų. Jie nori kažko, kas sudomins jų auditoriją. Jei jūsų pranešimas skamba kaip pardavimo brošiūra, galite užmiršti apie publikaciją. Štai keletas dalykų, kurie tikrai nepatinka redakcijoms:
Pernelyg reklaminė kalba. „Mes esame geriausi”, „unikalus produktas rinkoje”, „revoliucinis sprendimas” – šie frazės iškart kelia įtarimą. Jei jūsų produktas tikrai revoliucinis, tai turėtų būti aišku iš faktų, o ne iš jūsų pačių vertinimų.
Neaiški naujienų vertė. Tai, kad jūs atnaujinote savo svetainę ar perkėlėte biurą į kitą gatvės pusę, greičiausiai nėra naujiena. Nebent tai yra kažkas tikrai įdomaus – pavyzdžiui, persikėlėte į visiškai ekologišką pastatą ir tapote pirma tokia įmone Lietuvoje.
Per ilgi tekstai. Jei jūsų pranešimas ilgesnis nei vienas A4 puslapis, jis greičiausiai nebus perskaitytas iki galo. Žurnalistai neturi laiko. Jie nori greitai suprasti, ar tai verta jų dėmesio.
Prasti kontaktai. Jei pranešime nurodėte tik bendrą info@ el. paštą ir niekas neatsiliepia į žurnalisto skambutį, galite užmiršti apie publikaciją. Visada nurodykite konkretų kontaktinį asmenį su mobiliuoju telefonu.
Kaip sukurti pranešimą, kuris bus pastebėtas
Gerai, dabar pereikime prie praktikos. Kaip parašyti pranešimą spaudai, kuris tikrai bus perskaitytas ir galbūt net publikuotas?
Viskas prasideda nuo antraštės. Ji turi būti konkreti, intriguojanti ir aiški. Ne „Įmonė X pristato naują produktą”, o „Lietuvos startuolis sukūrė programėlę, kuri per minutę nustato maisto alergijas”. Jaučiate skirtumą? Antroji antraštė iš karto sako, kas, ką ir kodėl tai svarbu.
Pirmasis paragrafas – tai jūsų aukso sekundės. Čia turi būti atsakyta į visus pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Žurnalistas, perskaitęs pirmą pastraipą, turi suprasti visą istoriją. Jei jis sudomins – skaitys toliau. Jei ne – jūsų pranešimas keliauja į archyvą.
Pavyzdžiui, vietoj: „UAB ‘Technologijos LT’ džiaugiasi galėdama pranešti apie naują produktą…” geriau rašyti: „Vilniaus technologijų startuolis pritraukė 2 mln. eurų investiciją naujai dirbtinio intelekto platformai, kuri padės mažoms įmonėms automatizuoti klientų aptarnavimą.”
Vidurinė dalis turėtų plėtoti istoriją. Čia galite įterpti citatas (labai svarbu!), statistiką, kontekstą. Citatos suteikia žmogiškumo ir autentiškumo. Bet prašau, ne tokių: „Džiaugiamės šia galimybe ir tikimės sėkmės”. Geriau: „Per pastaruosius metus gavome daugiau nei 500 užklausų iš įmonių, kurios ieško būdų, kaip efektyviau bendrauti su klientais. Matome tikrą poreikį rinkoje”, – sako įmonės įkūrėjas Tomas Petraitis.
Techniniai aspektai, kurie daro skirtumą
Dabar apie dalykus, kurie gali atrodyti smulkmenos, bet iš tikrųjų yra labai svarbūs.
Formatas ir struktūra. Jūsų pranešimas turėtų būti lengvai skaitomas. Naudokite trumpas pastraipas, tarpus tarp jų. Jei tekstas atrodo kaip vienas didelis blokas, niekas nenorės jo skaityti. Idealus pranešimas – 300-500 žodžių. Maksimum – 600.
Datos ir laiko žymos. Visada nurodykite tikslią datą viršuje pranešimo. „Išsiuntimui nedelsiant” arba „Publikuoti nuo [data]”. Jei tai pranešimas apie būsimą įvykį, aiškiai nurodykite, kada jis vyks.
Boilerplate. Tai standartinis tekstas apie jūsų įmonę ar organizaciją, kuris eina pranešimo pabaigoje. Jis turėtų būti trumpas (2-3 sakiniai), bet informatyvus. Pavyzdžiui: „UAB ‘Technologijos LT’ – 2018 m. įkurtas Vilniaus startuolis, kuris kuria dirbtinio intelekto sprendimus mažam ir vidutiniam verslui. Įmonėje dirba 15 specialistų, o jos sprendimai naudojami daugiau nei 50 įmonių Baltijos šalyse.”
Vizualinė medžiaga. Jei turite kokybišką nuotrauką, video ar infografiką – pridėkite! Pranešimai su vizualine medžiaga turi daug didesnę tikimybę būti publikuoti. Bet atminkite – nuotraukos turi būti aukštos kokybės (bent 1920×1080 pikselių), o jūs turite turėti teises jas naudoti.
Platinimo strategija: kam ir kaip siųsti
Turite puikų pranešimą? Puiku! Bet jei jį išsiųsite ne tiems žmonėms arba ne tuo laiku, visas darbas nueis veltui.
Pirmiausia – sudarykite tinkamą žiniasklaidos kontaktų sąrašą. Ne, tai nereiškia, kad turite siųsti visiems žurnalistams iš eilės. Tai reiškia, kad turite rasti tuos, kurie rašo apie jūsų sritį. Jei kuriate maisto produktą, ieškokite žurnalistų, kurie rašo apie maistą, verslą, vartotojų teises. Jei tai technologijų startuolis – ieškokite tech žurnalistų.
Kaip juos rasti? Paskaitykite portalus, kuriuose norėtumėte matyti savo istoriją. Pažiūrėkite, kas rašo panašias temas. Dažniausiai straipsnio pabaigoje yra autoriaus vardas ir kartais net el. paštas. Jei ne – LinkedIn yra jūsų draugas. Dauguma žurnalistų ten yra ir nurodo savo kontaktus.
Personalizuokite savo el. laiškus. Nesiųskite to paties laiško 50 žurnalistų su kopija visiems (CC). Tai atrodo tingiai ir neprofesionaliai. Geriau parašykite trumpą asmeninį laišką kiekvienam: „Sveiki, Jonai, pastebėjau, kad neseniai rašėte apie dirbtinį intelektą versle. Manau, kad ši istorija galėtų jus sudominti…” Ir tik tada pridėkite pranešimą.
Laikas yra svarbus. Nesiųskite pranešimų penktadienio vakare ar pirmadienio ryte. Penktadieniais žurnalistai jau galvoja apie savaitgalį, o pirmadieniais jie turi pilną pašto dėžę po savaitgalio. Geriausias laikas – antradienio ar trečiadienio rytas, apie 9-10 val.
Socialinės medijos ir pranešimai spaudai: kaip derinti
Štai klaida, kurią daro daugelis: išsiunčia pranešimą spaudai ir iš karto viską paskelbia socialinėse medijose. Kodėl tai klaida? Nes žurnalistai nori būti pirmieji. Jei jūsų naujiena jau yra Facebook’e, ji nebėra naujiena – ji yra sena informacija.
Mano patarimas: palaukite bent kelias valandas po pranešimo išsiuntimo, kol pradėsite skelbti socialinėse medijose. O dar geriau – palaukite, kol pasirodys pirmosios publikacijos, ir tada dalinkitės jomis. „Mūsų istorija portale X” – tai daug įtikinamiau nei „Mes padarėme kažką nuostabaus”.
Bet tai nereiškia, kad socialinės medijos nėra svarbios. Priešingai! Jos gali būti puikus papildomas kanalas. Štai kaip jas naudoti protingai:
Sukurkite teaser’ius. Prieš išsiunčiant pranešimą spaudai, galite socialinėse medijose užsiminti, kad „netrukus skelbiame svarbią naujieną” arba „ruošiamės kažkam dideliam”. Tai sukuria lūkestį.
Dalinkitės užkulisiais. Jei jūsų naujiena yra apie naują produktą, parodykite jo kūrimo procesą. Jei apie įvykį – parodykite pasiruošimą. Tai kuria istoriją, kuri vėliau taps dar įdomesnė, kai pasirodys oficialus pranešimas.
Naudokite skirtingus formatus. Pranešimas spaudai yra tekstas, bet socialinėse medijose galite naudoti video, nuotraukas, infografikas. Viena istorija – daug formatų.
Klaidos, kurių reikia vengti (ir kaip jas ištaisyti)
Per savo karjerą mačiau šimtus blogų pranešimų spaudai. Ir žinot kas? Dažniausiai tai buvo tos pačios klaidos. Štai kelios iš jų ir kaip jų išvengti:
Klaida nr. 1: Rašote apie save, o ne apie auditoriją. Jūsų pranešimas neturėtų būti apie tai, kaip nuostabūs esate. Jis turėtų būti apie tai, kaip jūsų naujiena padės ar paveiks kitus žmones. Vietoj „Mes sukūrėme naują platformą” rašykite „Mažos įmonės dabar galės sutaupyti iki 30% laiko klientų aptarnavimui”.
Klaida nr. 2: Per daug žargono ir techninių terminų. Nebent rašote labai specializuotam leidiniui, jūsų pranešimas turėtų būti suprantamas vidutiniam skaitytojui. Jei naudojate techninius terminus, paaiškinkite juos paprastai.
Klaida nr. 3: Nėra aiškaus veiksmų kvietimo. Kas turėtų nutikti po to, kai žurnalistas perskaito jūsų pranešimą? Ar jis turėtų jums paskambinti? Aplankyti svetainę? Dalyvauti renginyje? Būkite konkretūs.
Klaida nr. 4: Nesekat rezultatų. Po pranešimo išsiuntimo turėtumėte stebėti, kas vyko. Kiek žurnalistų jį atidarė? Kiek publikacijų gavote? Kokiose platformose? Tai padės jums gerinti būsimus pranešimus.
Jei padarėte klaidą – nebijokite jos ištaisyti. Išsiuntėte pranešimą su klaida? Greitai išsiųskite pataisymą su atsiprašymu. Žurnalistai yra žmonės ir supranta, kad klaidos pasitaiko. Bet ignoruoti jas – tai tikrai bloga idėja.
Kai pranešimas tampa tikra istorija
Žinot, kas yra gražiausia pranešimų spaudai rašyme? Kai matai, kaip tavo tekstas tampa tikra istorija. Kai žurnalistas pasiima tavo pranešimą ir sukuria iš jo kažką dar geresnio. Kai žmonės pradeda kalbėti apie tai, ką padarei.
Bet tai nenutinka savaime. Tam reikia darbo, kantrybės ir nuolatinio mokymosi. Kiekvienas pranešimas yra galimybė pagerinti savo įgūdžius. Analizuokite, kas veikia, o kas ne. Klauskite žurnalistų grįžtamojo ryšio. Jie dažnai mielai pasidalins, kodėl jūsų istorija juos sudomino arba kodėl ne.
Ir dar vienas dalykas – nebijokite būti žmogiški. Pranešimai spaudai neturi būti šalti ir formalūs. Jie gali turėti asmenybę, emociją, istoriją. Geriausi pranešimai yra tie, kurie parašyti taip, lyg kalbėtumėte su draugu, o ne su robotu.
Atminkite: jūsų tikslas nėra tiesiog išsiųsti pranešimą. Jūsų tikslas – papasakoti istoriją, kuri verta pasakojimo. Istoriją, kuri sujudins, įkvėps ar bent jau sudomins žmones. Ir kai tai pavyksta – tai yra tikras meistriškumas.
