Visi žino, bet niekas nedaro
Dezinformacija – žodis, kurį šiandien vartoja visi: politikai, žurnalistai, tetos feisbuke. Tačiau kalbėti apie problemą ir iš tikrųjų su ja kovoti – du skirtingi dalykai. Dauguma žmonių mano, kad jie puikiai atpažįsta melagingą informaciją, kol patys nepasidalina kažkuo, kas vėliau paaiškėja esant visišku prasimanymų rinkiniu. Taigi prieš skaitant toliau – šiek tiek nuolankumo niekam nepakenkė.
1. Patikrink šaltinį, ne tik antraštę
Antraštė sukurta tam, kad spustelėtum. Taškas. Niekas neužsidirba pinigų rašydamas nuobodžias, tikslias antraštes. Todėl pirmasis žingsnis – ignoruok antraštę ir eik tiesiai prie šaltinio. Kas tai parašė? Ar tas portalas egzistuoja ilgiau nei tris mėnesius? Ar jame yra bent vienas realus žurnalistas su pavarde? Jei atsakymai kelia abejonių – jau turi atsakymą.
2. Ieškok to paties fakto kitur
Tikra naujiena paprastai atsispindi keliuose nepriklausomuose šaltiniuose. Jei apie kažką rašo tik vienas portalas, kurio pavadinime yra žodžiai „tiesa”, „laisvė” arba „balsas” – tai turėtų užsidegti raudona lemputė. Ne todėl, kad tokie portalai automatiškai meluoja, bet todėl, kad monopolis į tiesą – jau pats savaime įtartinas dalykas.
3. Patikrink datą
Senas turinys grįžta kaip zombiai. Nuotraukos iš 2015-ųjų staiga tampa „šiandienos įrodymais”. Vaizdo įrašai iš vienos šalies pristatomi kaip kitos šalies realybė. Prieš dalindamasis – pažiūrėk, kada tai buvo paskelbta. Kartais vien tai išsprendžia visą mįslę.
4. Naudok atvirkštinę nuotraukų paiešką
Google Images ir TinEye egzistuoja ne be reikalo. Įkelk įtartiną nuotrauką ir pamatyk, kur ji pasirodė anksčiau. Tai užtrunka trisdešimt sekundžių. Trisdešimt sekundžių prieš tai, kai pasidalini kažkuo, kas gali būti visiškas falsifikatas. Daugelis to nedaro, nes tingisi. Ir dezinformatoriams tai labai patinka.
5. Atkreipk dėmesį į emocijas
Jei turinys verčia tave iš karto pykti, bijoti arba triumfuoti – sustok. Stiprios emocijos išjungia kritinį mąstymą, ir tai nėra atsitiktinumas. Dezinformacija dažnai konstruojama kaip emocinis sprogmuo: ji neturi tave įtikinti argumentais, ji turi tave užvesti. Kai jauti, kad kažkas tave „užveda” – būtent tada reikia mąstyti labiausiai.
6. Ieškok konkrečių detalių
Melaginga informacija mėgsta miglotumą. „Mokslininkai teigia”, „šaltiniai atskleidžia”, „ekspertai perspėja” – be vardų, be institucijų, be nuorodų. Tikra žurnalistika turi konkrečius žmones, datas, dokumentus. Jei visko yra daug, bet nieko konkretaus nėra – tai ne žurnalistika, tai pasakojimas.
7. Naudok faktų tikrinimo įrankius
Snopes, AFP Fact Check, „Delfi” faktų tikrintojas Lietuvoje – šie resursai egzistuoja ir jie dirba. Tai ne tobuli instrumentai, bet jie daro darbą, kuriam dauguma žmonių neturi nei laiko, nei noro. Naudoti juos nėra gėda. Gėda – dalintis dezinformacija, nes nepatikrinai.
Problema ne tik ten, kur manai
Lengva kaltinti „kitus” – tuos, kurie skaito „neteisingus” portalus arba tiki „neteisingais” dalykais. Sunkiau pripažinti, kad dezinformacija veikia visus, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar politinių pažiūrų. Ji tiesiog skirtingai atrodo skirtingiems žmonėms. Šie septyni būdai nėra stebuklingas receptas – jie reikalauja pastangų ir, svarbiausia, noro abejoti net tuo, kas atrodo akivaizdu. O tai, deja, yra rečiausia iš visų žmogaus savybių.
