Tai, ką matai, nėra atsitiktinumas
Kiekvieną kartą, kai atidari mėgstamą naujienų portalą, tau atrodo, kad tiesiog skaitai naujienas. Bet iš tikrųjų vyksta kažkas sudėtingiau – kažkas nusprendė, ką tu pamatysi pirmiausia, kokia tema bus paryškinta, o kokia – nustumta į apačią. Ir tas „kažkas” dažnai yra algoritmas, redaktoriaus skonis arba reklamos biudžetas.
Naujienų portalai veikia pagal labai paprastą logiką: kuo ilgiau skaitytojas sėdi puslapyje, tuo daugiau reklaminių pajamų. Todėl turinys, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą – yra tiesiog pelningesnis. Tai nereiškia, kad redaktoriai yra blogi žmonės. Jie tiesiog dirba sistemoje, kuri atlygina už dėmesį, o ne už tikslumą.
Algoritmai nėra neutralūs
Daugelis žmonių galvoja, kad algoritmas – tai kažkoks objektyvus mechanizmas. Bet algoritmas yra tik žmonių sprendimų atspindys. Jei sistema buvo sukurta maksimizuoti paspaudimus, ji išmoks rodyti turinį, kuris provokuoja. Jei ji buvo sukurta rodyti tai, ką skaitytojas jau mėgsta – ji sukurs informacinį burbulą.
Lietuviški naujienų portalai šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Antraštės tipo „Šokiruojantis sprendimas” arba „Ko jie mums nesako” nėra atsitiktinės – jos išbandytos ir žinoma, kad veikia. Skaitytojas spusteli, portalas uždirba, ciklas kartojasi.
Redakcinis pasirinkimas – ir tai yra galia
Net ir be algoritmų, redakcija kasdien priima šimtus sprendimų: apie ką rašyti, kiek vietos skirti, kokį ekspertą cituoti. Šie sprendimai nėra ideologiškai tušti. Jei portalas nuolat pabrėžia tam tikrų grupių nusikaltimus, ignoruoja kitų, arba sistemingai vengia kritikuoti tam tikrus politikus – tai formuoja skaitytojo pasaulio vaizdą, net jei kiekviena atskira naujiena yra techniškai tiksli.
Problema ta, kad skaitytojai retai tai pastebi. Mes linkę pasitikėti tuo, ką skaitome reguliariai, ir laikui bėgant pradedame manyti, kad tai, ką mato mūsų portalas – tai ir yra tikrovė.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai vis tiek svarbu
Nėra jokio stebuklo recepto, bet yra keletas paprastų dalykų. Skaityti kelis skirtingus šaltinius – ne tik tuos, kurie patvirtina tai, ką jau manai. Atkreipti dėmesį į tai, kaip suformuluota antraštė – ar ji informuoja, ar provokuoja. Paklausti savęs, kas iš šios naujienos laimi.
Naujienų portalai nėra priešai ir ne visi jie veikia vienodai. Yra rimtų, atsakingų redakcijų, kurios tikrai stengiasi. Bet sistema, kurioje gyvena net ir geriausi portalai, skatina tam tikrus elgesio modelius. Ir kol skaitytojų dėmesys išlieka pagrindine valiuta, tol algoritmai, antraštės ir redakciniai pasirinkimai bus formuojami ne pagal tai, kas tiesa – o pagal tai, kas veikia. Žinoti tai nereiškia tapti ciniku. Tai tiesiog reiškia skaityti atmerktomis akimis.
