Tai, ko mes nepastebime skaitydami naujienas
Kiekvieną rytą milijonai žmonių atidaro naujienų portalus ir mano, kad skaito tai, kas šiandien svarbu pasaulyje. Iš dalies tai tiesa. Bet tik iš dalies.
Naujienų portalai jau seniai nėra vien tik informacijos perdavėjai. Jie yra verslas, turintis savo interesus, reklamdavius, politinius simpatikus ir technologinius įrankius, kurie lemia, ką tu pamatysi pirmiausia ir ką – visai nematysi.
Algoritmas nėra neutralus
Daugelis portalų naudoja algoritmus, kurie sprendžia, kokios naujienos rodomos viršuje. Šie algoritmai optimizuoti pagal vieną pagrindinį rodiklį – įsitraukimą. Kitaip tariant, jie stumia į priekį tai, kas sukelia stiprią emocinę reakciją: pyktį, baimę, pasipiktinimą.
Tai nereiškia, kad kažkas sąmoningai nori tave supykdyti. Tiesiog sistema yra sukonstruota taip, kad emocinis turinys generuoja daugiau paspaudimų, o daugiau paspaudimų reiškia daugiau reklamos pajamų. Logika paprasta ir būtent dėl to ji tokia efektyvi.
Rezultatas – tu gali visą dieną skaityti naujienas ir turėti labai mažai supratimo apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Bet turėsi daug nuomonių.
Redakciniai sprendimai – ne visada akivaizdūs
Žodžių pasirinkimas straipsnio antraštėje gali visiškai pakeisti tai, kaip tu suvoksi įvykį. „Protestuotojai užblokavo gatvę” ir „Minia sukėlė chaosą miesto centre” – tai gali būti tas pats įvykis. Bet skaitytojas, matantis pirmą antraštę, ir skaitytojas, matantis antrą, susiformuos skirtingą nuomonę dar prieš perskaitydamas pirmą sakinį.
Redaktoriai tai žino. Jie mokosi to. Ir tai nėra sąmokslas – tai profesija, kurioje kiekvienas sprendimas turi pasekmių.
Be to, svarbu tai, ko neparašoma. Kontekstas, kurį praleidžia, šaltiniai, kurių neklausia, pusė istorijos, kuri lieka nepapasakota – visa tai taip pat formuoja tavo supratimą, tik daug sunkiau pastebimais būdais.
Skaitytojo atsakomybė, kurios niekas nemėgsta pripažinti
Lengva kaltinti portalus. Sunkiau pripažinti, kad mes patys mielai spaudžiame ant tų antraščių, kurios patvirtina tai, kuo jau tikime. Algoritmai maitinasi mūsų pačių elgesiu – jie tiesiog grąžina mums tai, ko mes, statistiškai žiūrint, norime.
Tai nereiškia, kad sistema yra teisinga. Bet reiškia, kad išeitis nėra vien tik „geresnių portalų” laukimas.
Vietoj išvados – klausimas, kurį verta pasilikti
Galbūt svarbiausia ne tai, ar naujienų portalai manipuliuoja – jie manipuliuoja, daugiau ar mažiau, visi. Svarbiau yra tai, ar mes tai žinome skaitydami. Nes žinojimas nekeičia sistemos, bet keičia tai, kaip tu su ja santykiauji.
Kitą kartą atidarius naujienų portalą, verta trumpam sustoti ir paklausti: kodėl man rodoma būtent tai? Kas iš to laimi? Ir ko čia nėra? Tokie klausimai nepadarys tavęs ciniku – jie padarys tave sąmoningesniu skaitytoju. O tai jau nemažai.
