Informacijos vartai ir tie, kurie juos valdo
Naujienų portalai šiandien nėra vien tik informacijos perdavimo kanalai. Jie yra aktyvūs visuomenės nuomonės formuotojai, turintys įrankių, kurių didžioji dalis skaitytojų tiesiog nemato. Tai, ką matome ekrane, retai kada yra atsitiktinumas.
Redakcinė politika lemia, kokios temos patenka į pirmą puslapį, kokios nustumiamos į periferiją ir kokios apskritai lieka nepastebėtos. Šis sprendimų priėmimo procesas nėra skaidrus – jis priklauso nuo leidėjų interesų, reklamos partnerių lūkesčių ir kartais nuo tiesioginių politinių simpatijų. Žinoma, ne visi portalai veikia vienodai, tačiau struktūra, kurioje jie egzistuoja, sukuria tam tikrus elgesio modelius, kurių sunku išvengti.
Algoritmai: nematomos rankos
Dar sudėtingesnė situacija susiklosto, kai į žaidimą įsijungia algoritmai. Didieji platformų tiekėjai – „Google”, „Meta” ir kiti – nusprendžia, kuris turinys bus rodomas dažniau, kuris bus skatinamas ir kuris pamažu išnyks iš apyvartos. Naujienų portalai, norėdami išlikti matomi, privalo prisitaikyti prie šių algoritmų logikos.
Tai reiškia, kad antraštės tampa provokuojančios ne todėl, kad žurnalistai taip nori rašyti, o todėl, kad tokios antraštės generuoja daugiau paspaudimų. Emociškai kraunantis turinys plinta greičiau nei nuoseklus, analitinis reportažas. Algoritmai nevertina tikslumo – jie vertina įsitraukimą, o tai yra labai skirtingi dalykai.
Skaitytojas kaip produktas
Čia svarbu suprasti vieną dalyką: daugeliui portalų skaitytojas nėra klientas. Jis yra produktas, kurį portalas parduoda reklamuotojams. Kuo ilgiau skaitytojas praleidžia laiko svetainėje, kuo daugiau puslapių peržiūri, tuo vertingesnis jis tampa reklamos ekosistemoje. Ši logika tiesiogiai veikia turinio kokybę.
Dėl šios priežasties atsirado vadinamasis „outrage journalism” – žurnalistika, kuri sąmoningai kuria pasipiktinimą, nes pasipiktinęs skaitytojas komentaruoja, dalinasi ir grįžta. Tai nėra sąmokslo teorija – tai verslo modelis, kuris veikia ir kurį galima stebėti kasdien.
Ką su tuo daryti ir kodėl tai vis tiek svarbu
Visuomenės informacinis raštingumas šiame kontekste tampa ne pageidautina savybe, o būtinybe. Suprasti, kaip veikia naujienų gamyba, nereiškia tapti ciniku ar atsisakyti skaityti naujienas. Tai reiškia skaityti jas su tam tikru kritiniu atstumu – klausti, kas finansuoja portalą, kokia jo auditorija, kodėl būtent ši tema šiandien tokia svarbi.
Naujienų portalai atlieka svarbią demokratinę funkciją ir daugelis žurnalistų dirba sąžiningai, sunkiai ir su tikru įsitikinimu. Tačiau sistema, kurioje jie dirba, turi savo taisykles, kurios ne visada sutampa su visuomenės informaciniu interesu. Šią įtampą verta matyti – ne tam, kad nustotume pasitikėti žiniasklaida, o tam, kad pasitikėtume ja protingiau.
