Ką mes iš tikrųjų skaitome rytą su kava?
Atsidarai naujienų portalą ir matai, kas vyksta pasaulyje. Bent jau taip manai. Bet iš tikrųjų matai tai, ką kažkas nusprendė, kad turėtum matyti. Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
Naujienų portalai jau seniai nėra tik neutralūs informacijos tarpininkai. Jie yra aktyvūs nuomonės formuotojai, ir tai vyksta keliais lygmenimis vienu metu – kartais sąmoningai, kartais ne.
Algoritmas žino tave geriau nei tu pats
Pradėkime nuo to, kas labiausiai nepasteima. Algoritmai. Kai pirmą kartą paspaudei ant straipsnio apie politiką, sistema tai užfiksavo. Kai ilgiau paskaičiai kažką apie ekonomiką, ji vėl užfiksavo. Po kelių savaičių tavo naujienų srautas jau atrodo kaip tavo paties minčių atspindys – ir tai nėra atsitiktinumas.
Tai vadinama filtro burbulu. Algoritmas optimizuotas ne tam, kad tave informuotų, o tam, kad išlaikytų tave platformoje kuo ilgiau. O ilgiausiai žmonės skaito tai, kas patvirtina jų jau turimas nuomones arba sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą.
Rezultatas? Du žmonės, atsidarę tą patį portalą, gali matyti visiškai skirtingą realybę. Ir abu manys, kad jų versija yra „tiesa”.
Redakcija sprendžia, kas svarbu – ir tai nėra neutralu
Bet algoritmai – tik dalis istorijos. Dar prieš jiems įsijungiant, redaktoriai jau priėmė krūvą sprendimų. Kurią naujieną dėti į viršų? Kokį antraštę parašyti? Ar apskritai apie tai rašyti?
Čia slypi subtiliausia manipuliacijos forma – ne melavimas, o pasirinkimas. Galima parašyti visiškai teisingą straipsnį ir vis tiek sukurti klaidingą įspūdį, tiesiog praleidžiant kontekstą arba pabrėžiant vieną faktą labiau nei kitą.
Pavyzdys iš gyvenimo: ta pati statistika apie nusikalstamumą gali būti pateikta kaip „nusikaltimai išaugo 5%” arba „nusikaltimai pasiekė žemiausią lygį per dešimtmetį, nors šiemet šiek tiek padaugėjo”. Abu sakiniai – teisingi. Poveikis skaitytojui – visiškai skirtingas.
Antraštės – mažas tekstas su dideliu ginklu
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių perskaito tik antraštę ir, geriausiu atveju, pirmuosius du sakinius. Portalai tai žino. Todėl antraštės dažnai yra optimizuotos ne tikslumui, o paspaudimams.
„Politikas pasakė kažką šokiruojančio” – ir tu jau spaudžioji, nes nori žinoti. O viduje – visiškai kontekstualus, nieko ypatingo neturintis komentaras, kurį antraštė tiesiog perdramatizavo. Bet tu jau perskaitei, laikas praleistas, portalas uždirbo.
Tai ne sąmokslo teorija – tai verslo modelis.
Ir ką mes, skaitytojai, su tuo darome?
Sąžiningai? Dažniausiai – nieko. Nes tai reikalauja pastangų, kurių nesinori dėti rytą su pirmąja kava.
Bet yra keletas paprastų dalykų, kurie iš tikrųjų padeda. Skaityti kelis skirtingus šaltinius – ne tik tuos, kurie tau patinka. Pastebėti, kaip jaučiesi skaitydamas – jei kiekvienas straipsnis palieka tave piktą ar išsigandusį, tai ženklas, kad kažkas ne taip. Ir kartais tiesiog paklausti savęs: ar aš tai skaitau, nes noriu suprasti, ar nes noriu patvirtinti tai, ką jau manau?
Naujienų portalai niekur nedings, algoritmai taps dar sudėtingesni, o redakcinis spaudimas – dar didesnis. Bet skaitytojo kritinis mąstymas vis dar yra tas vienas dalykas, kurio joks algoritmas negali optimizuoti už tave. Kol kas.
