Lapkritis dar tik įsibėgėja, o šiluminio punkto skaitliukas jau suka ratus taip, lyg norėtų aplenkti patį save. Kiekvienas, kas bent kartą laikė rankose žiemos sąskaitą už šildymą, žino tą keistą jausmą – tarsi pinigai išgaruotų kartu su garais nuo puodo sriubos. Bet ar tikrai neišvengiamai turime mokėti tiek, kiek moka kaimynas, ar galima šitą istoriją parašyti kitaip?
Kalbėjausi su keliais energetikos specialistais, ir paaiškėjo, kad didžioji dalis taupymo paslapčių slypi ne brangiuose įrenginiuose, o mažuose, beveik nepastebimuose įpročiuose. Štai jais ir dalinuosi.
1. Radiatorius nėra baldas, kurį reikia užstatyti
Sofa prie sienos, o priešais ją – radiatorius, uždengtas storu užuolaidos kraštu. Atrodo jaukiai, tiesa? Deja, šiluma tuomet keliauja ne į kambarį, o į sieną ir langą, kur ramiai sau ištirpsta. Palikite radiatoriui bent kelis centimetrus laisvės – jis atsidėkos greičiau sušildytu oru.
2. Termostatas – ne dekoracija
Daugelis žmonių temperatūrą reguliuoja intuityviai: šalta – pasukam į viršų, karšta – atgal. Bet kiekvienas laipsnis virš 20°C reiškia apie 6 procentus didesnę sąskaitą. Užtenka nusileisti vienu ar dviem laipsniais ir apsivilkti megztinį – kūnas priprasti prie to sugeba per savaitę, o kišenė – atsipūsti visą sezoną.
3. Langų sandarumas – tylus išdavikas
Užsimerkite ir prilaikykite delną prie lango rėmo vėjuotą dieną. Jei jaučiate šaltuko gūsį – jūs ką tik radote, kur bėga jūsų pinigai. Sandarinimo juostelė kainuoja centus, o pinigų, kuriuos ji sutaupo per žiemą, dažnai užtenka gerai vakarienei restorane.
4. Naktinis režimas – lyg miego higiena šildymui
Naktį miegant po antklode, patalpos temperatūrą galima drąsiai leisti kristi keliais laipsniais žemiau. Programuojamas termostatas tai padarys už jus, ir rytą pabusite ne prie šaltos grindys, o prie protingai suplanuoto grafiko, kuris jau spėjo sušildyti kambarį prieš pat jums keliantis.
5. Radiatorių oro išleidimas – penkios minutės, kurios keičia viską
Jei radiatorius viršuje šiltas, o apačioje šaltas kaip ledas – jame susikaupęs oras. Tai reiškia, kad sistema dirba sunkiau, norėdama pasiekti tą pačią šilumą. Oro išleidimo raktelis kainuoja kelis eurus, o procedūra užtrunka trumpiau nei arbatos puodelio virimas.
6. Baldai priešais radiatorių – tylus energijos vagis
Panašiai kaip su užuolaidomis – spinta ar lova, pastatyta prieš šilumos šaltinį, sugeria šilumą sau, o ne kambariui. Kartais užtenka perstumti baldą per pusę metro, kad kambarys taptų jaukesnis be papildomų sąnaudų.
7. Drėgmė kambaryje – nematomas talkininkas
Drėgnas oras šyla greičiau ir ilgiau išlaiko šilumą nei sausas. Kambarinis augalas, akvariumas ar tiesiog skalbinių džiovinimas patalpoje (jei ventiliacija leidžia) gali papildomai sumažinti poreikį įjungti šildymą į maksimumą.
Kai šiluma tampa sąmoningu pasirinkimu, o ne likimu
Žiema Lietuvoje visada bus žiema – su sniegu, ledu ir tamsiais penktos valandos vakarais. Bet tai, kiek už tą žiemą sumokėsime, priklauso nuo mažų sprendimų, kuriuos priimame kiekvieną dieną, dažnai net nepastebėdami. Vienas sandarinimo juostelės metras, vienas laipsnis žemiau termostate, vienas perstumtas baldas – ir staiga sąskaita, atėjusi paštu, nebeatrodo kaip priešas, o kaip paprasčiausias skaičius, kurį galime valdyti patys. Šiluma namuose, pasirodo, priklauso ne tik nuo katilo galios, bet ir nuo to, kiek dėmesio skiriame smulkmenoms, kurias taip lengva pražiūrėti.
